Pradžia

Jie sėkmingai pradėjoSpausdinti

Finansuotojų ar artimųjų skolintos lėšos? Ką rinktis pradiniame verslo etape?

Finansuotojų ar artimųjų skolintos lėšos? Ką rinktis pradiniame verslo etape?

Dažnas mano, kad artimųjų paskolintos lėšos pradiniame verslo etape gali būti vienas saugiausių sprendimų – ar tai tiesa? Tai tik vienas iš daugelio pradedantiesiems verslininkams kylančių svarbių, su verslo finansais ir jų valdymu susijusių klausimų. Verslininkui tenka atidžiai apsvarstyti ir tokius aspektus, kaip: koks yra tinkamiausias verslo finansavimo būdas, kaip tinkamai tvarkyti apskaitą, kaip pasirinkti verslo paskolą ir įvertinti savo pajėgumą ją grąžinti ar kaip sukurti solidų verslo planą. Į šiuos bei kitus klausimus atsako UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Agnė Mačiulienė.

– Dažnai šeimoje gimstančios verslo idėjos susiduria su baime, jog pritrūks pinigų verslo idėjos įgyvendinti. Bijo ir kreditų/lizingų. Ar neturint pakankamai pinigų įgyvendinti verslo idėją reikėtų sustoti?

– Bet kuris pradedantysis šeimos verslas visų pirma turėtų apgalvoti ir pasiruošti verslo planą savo verslo idėjai įgyvendinti. Ruošiant verslo planą pirmiausia reikia būti pakankamai kritiškam ir aiškiai atsakyti į esminius verslo vystymo klausimus: kas pirktų mano prekę/paslaugą? Kodėl ji bus paklausi? Kokie konkurentai rinkoje? Kodėl pirkėjas turi pirkti iš jūsų, o ne iš konkurento? Kaip pasieksite savo pirkėją? Kiek mažiausiai reikės lėšų patalpoms ar prekių įsigijimui? Kiek darbuotojų reikės, dirbs tik šeimos nariai ar samdysite papildomai? Kokios išlaidos jų darbo užmokesčiui, mokesčiams? Ką darysite, jei verslas vystysis ne taip, kaip suplanuota ir kurį laiką negausite suplanuotų pajamų?

Kai jau yra paruoštas verslo planas ir aiškios veiklos pradžios ir vykdymo išlaidos, tada reikia įsivertinti savo turimas lėšas. Jei jų nepakanka, pažiūrėti, kokį finansavimą siūlo bankai, kredito unijos, alternatyvūs finansuotojai, kiti finansuotojai ir valstybė per INVEGĄ. Labai rekomenduoju pasikalbėti su keliais finansuotojais, nes finansavimo sąlygos gali skirtis priklausomai nuo verslo rizikingumo įvertinimo.

Tiesa ta, kad pradedantiesiems verslininkams skolinama labai atsargiai, nes jie neturi kreditingumo istorijos, tačiau čia į pagalbą ateina valstybė su paskolomis, skirtomis verslo pradžiai.

Nuo 2016 m. pabaigos INVEGA per kredito unijas teikia lengvatines iki 25 tūkst. eurų paskolas verslams iki 1-erių metų pagal priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020 m., finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (VSF2).

O šiais metais atsirado paskolos „Startuok“ , skirtos jauniems verslams (iki 3 metų) ir verslams iki 5 metų, vykdantiems socialinio poveikio projektus. „Startuok“ paskolas teikia INVEGA, o suteikiamos paskolos dydis priklauso nuo įmonės poreikių. Maksimali paskolos suma investicijų atveju gali būti iki 3 mln. eurų ir išduodama iki 120 mėnesių. Paskolos apyvartinėms lėšoms papildyti gali siekti iki 200 tūkst. eurų ir teikiamos iki 36 mėnesių laikotarpiui. Norint gauti „Startuok“ paskolą, reikia išpildyti ir papildomas sąlygas – prie projekto finansavimo turi prisidėti privatūs finansuotojai ir pats paskolos gavėjas. Šioje paskoloje privačios investicijos turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc., iš kurių ne mažiau kaip 10 proc. projekto vertės turi sudaryti paties paskolos gavėjo lėšos.

Svarbu paminėti ir tai, kad priemonė „Startuok“ nėra skirta labai mažoms ir mažoms įmonėms, veiklą vykdančioms iki 1 metų, kurioms reikia paskolos iki 25 tūkst. eurų. Tokie verslai turėtų kreiptis į kredito unijas dėl anksčiau paminėtos VSF2 paskolos.

– Kuris finansavimo būdas, jūsų nuomone, šeimos verslui yra tinkamiausias? O galbūt artimųjų paskolintos lėšos pradiniame verslo etape yra saugiausias sprendimas?

– Nėra vieno teisingo atsakymo – tinkami visi finansavimo būdai, kurie užtikrina būtiną finansavimą verslui vykdyti. Net ir naudojant artimųjų paskolintas lėšas, turime suvokti, kad jas reikės grąžinti, kad tai yra skola, o ne dovana. Dažnai skolintis iš artimųjų yra pigiau, tačiau skolinimosi sąlygos nebūna aiškiai apibrėžtos ir dokumentuotos, todėl bėgant laikui gali kilti įvairių nesusipratimų, jei keičiasi aplinkybės ar santykiai šeimoje. O skolinimasis iš finansų institucijų reikalauja didesnės atsakomybės ruošiant verslo planą ir įsipareigojimų grąžinti paskolą aiškiai apibrėžtomis sąlygomis bei terminais. Tiesa, šis skolinimasis greičiausiai bus brangesnis nei skolinantis iš artimųjų, tačiau labai aiškus ir apsaugotas nuo asmeninių santykių įtakos.

–INVEGA, be jau minėtų paskolų, suteikia finansų įstaigoms individualias garantijas už verslo imamas paskolas ar lizingą. Taip pat teikia eksporto kredito garantijas. Papasakokite apie tai plačiau. Ar kiekvienas verslas gali tikėtis tokios pagalbos?

– INVEGA teikia individualias garantijas už verslo imamas paskolas bankuose ar kitose finansų įstaigose, su kuriomis INVEGA yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis. INVEGOS teikiamos iki 80% garantijos už paskolas ar lizingo sandorius atstoja dalį iš verslo prašomo užstato, todėl palengvina finansavimo gavimą.

Siekiant verslui atverti dar daugiau galimybių skolintis verslo palaikymui ir augimui, kas yra ypač aktualu įmonėms, vis dar kovojančioms su Covid-19 pasekmėmis ar susiduriančiomis su papildomais iššūkiais dėl trūkinėjančių tiekimo ir atsiskaitymų grandinių prekyboje su Kinija, šiuo metu yra gerokai padidintos individualių garantijų, teikiamų už smulkiojo ir vidutinio verslo paskolas, maksimalios sumos – jos gali siekti iki 5 mln. Eur, o už didelių įmonių paskolas – iki 1,5 mln. Eur. Už smulkiojo ir vidutinio verslo, veikiančio iki 3 metų, lizingo sandorius teikiamų garantijų suma gali siekti iki 750 tūkst. Eur, o smulkiojo ir vidutinio verslo, veikiančio daugiau kaip 3 metus – 1,5 mln. Eur.

Norint pasinaudoti garantija, įmonė ar pradedantis verslininkas pirmiausiai turi kreiptis į banką, kredito uniją ar lizingo bendrovę ir susitarti dėl finansavimo. Finansų įstaiga įvertina vykdomą projektą, galimybes grąžinti paskolą ar lizingą ir pasiskaičiuoja trūkstamo užstato dydį. Esant nepakankamam užstatui, finansų įstaiga pati kreipiasi į INVEGĄ su prašymu garantijai gauti, todėl verslininkui sutrumpėja paslaugos gavimo kelias ir papildomai kreiptis į INVEGĄ nebereikia.

Dar viena individualių garantijų rūšis, kurias teikia INVEGA – eksporto kredito garantijos. INVEGOS teikiamos eksporto kredito garantijos leidžia eksportuotojams plėsti eksporto rinkas neparduotinos arba laikinai neparduotinos rizikos valstybėse, t. y. parduoti prekes ar suteikti paslaugas su atidėtųjų mokėjimų terminu apsisaugant nuo užsienio pirkėjų nemokumo.

Dėl tokių garantijų tiesiogiai į INVEGĄ gali kreiptis įmonės, veiklą vykdančios ilgiau nei vienerius metus ir kurių metinės pajamos pagal paskutinių finansinių metų patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį viršija 100 000 Eur. Maksimali eksporto kredito garantijų suma vienam eksportuotojui gali siekti iki 2 mln. Eur, o INVEGOS atsakomybės limitas (garantijos dydis) iki 90 procentų atidėtųjų mokėjimų sumos. Mokestis už eksporto kredito garantiją priklausys nuo užsienio pirkėjo rizikingumo, šalies, į kurią eksportuojamos prekės ar paslaugos, rizikos grupės ir atidėtųjų mokėjimų termino.

– Kreditas ir lizingas. Kokie jų skirtumai? Kokios rizikos (kalbant šeimos verslo kontekste)? Pasidalinkite savo įžvalgomis.

– Kreditas gali būti išduodamas investicijoms ir norint papildyti apyvartines lėšas. Investicinių paskolų atveju dažniausiai yra įkeičiamas nuosavas turtas ir (arba) įsigyjamas turtas. Lizingas yra skirtas investicijoms, kurios ir būtų kaip įkeistas turtas lizingo sandoryje. Skirtumas tarp paskolos ir lizingo yra tas, kad paskolos atveju turtas būna įkeistas visu paskolos mokėjimo laikotarpiu ir jis priklauso paskolos gavėjui, o lizingo atveju, turto savininkas yra lizingo davėjas ir tik išmokėjus visas lizingo įmokas lizingo gavėjas tampa savininku. Lizingo rizika dažniausiai yra mažesnė, nes užstatu tampa tik lizinguojamas turtas, bet lizingo sandoriai yra brangesni, o kreditų atveju įkeičiamo turto yra daugiau. Todėl kiekvienas šeimos verslas turi įsivertinti savo situaciją ir pasirinkti, kas jam labiau tinka.

– Įmonių teikiamos audito/apskaitos paslaugos – prabangos reikalas. Kaip elgtis, jei pradedant šeimos verslą nėra vidinio finansininko, bet ir nėra galimybės samdytis įmonę šeimos verslo apskaitai/auditui? Pasidalinkite pavyzdžiais, susijusiais su šeimos verslo finansų valdymu, neturint vidinio „finansų guru“.

– Nesutikčiau, kad apskaitos paslaugos šiais laikais yra prabangos reikalas. Yra sukurta nemažai patogių ir nebrangių buhalterinių programų, kur buhalterines paslaugas galima gauti elektroniniu būdu. Šių paslaugų teikėjai siūlo nemokamas konsultacijas, nemokamai išbandyti programą tam tikrą laiką ir įvairius planus, kur galima pradėti nuo paprasčiausio ir pigiausio plano, o verslui augant, pereiti į brangesnį, daugiau paslaugų suteikiantį planą. Interneto paieškos laukelyje suvedus „buhalterinės apskaitos programa“, tikrai rasite įvairių pasiūlymų, iš kurių galima išsirinkti jums priimtiną. Naudojant šias programas nereikia būti „finansų guru“, reikia tik tvarkingai ir atsakingai fiksuoti pajamas ir išlaidas, sumokėti suskaičiuotus mokesčius valstybei, o metinei finansinei atskaitomybei parengti yra sukurtos specializuotos paslaugos buhalterinės apskaitos programose arba vien šitiems darbams galima samdyti specialistą.

Tačiau bet kuriuo atveju, jei nėra galimybės samdytis specialisto, kažkas iš šeimos narių turės pasigilinti į apskaitos ir finansų valdymo subtilybes bei prisiimti atsakomybę už finansų valdymą. Verslui augant ir stiprėjant dažniausiai yra samdomi finansų/apskaitos specialistai, o šeimos nariai savo laiką bei jėgas nukreipia kitoms verslo veikloms.

Jei grįžtume prie mūsų klausimo – „kas geriau: finansuotojų ar artimųjų skolintos lėšos?“, sakyčiau, kad nėra vieno teisingo atsakymo. Kiekvienu atveju pradedantys verslininkai turėtų įsivertinti visas galimas skolinimosi alternatyvas ir su tuo susijusias rizikas. Ir, žinoma, skolintis atsakingai - tiek iš finansuotojų, tiek iš artimųjų, nes skolas reikia grąžinti.